SIC


PROJEKTAS
„Trečiųjų šalių piliečių savęs įtvirtinimas įvairiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje“

NR. D4-83/EIF/2013/7/07/IP/1/TBN/2014/1

Projekto pareiškėjas Viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai (toliau – TBN), ir projekto partneris Socialinės integracijos centras (toliau - SIC), nuo 2014-04-01 d. įgyvendina projektą „Trečiųjų šalių piliečių savęs įtvirtinimas įvairiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje“. Projektas įgyvendinamas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2013 m. programos prioritetą - Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“.

Projekto viešinimo priemonės

2015-05-22 d.
projekto Nr. D4-83/EIF/2013/7/07/IP/1/TBN/2014/1 mokymų dalyviai vyko į Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejų.
Šiaulių grupės eksursijos akimirkos



Plačiau


Sankt-Petersburg

Su nepaprasta meile savo miestui ir kitokiu požiūriu, nei turistiniuose bukletuose. Taip gimtąjį miestą pristato vienas iš projekto Trečiųjų šalių piliečių savęs įtvirtinimas įvairiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje (Nr. D4-83/EIF/2013/7/07/IP/1/TBN/2014/1) dalyvių Nikolay Zaytsev.

Dėkojame Nikolay už tokią šaunią iniciatyvą.

Projekto komanda

Sankt Peterburg skaidrės



TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIAI LIETUVOJE – KAIP PRITAPTI?

Imigracija Lietuvoje sukelia daug diskusijų ir įvairių vertinimų, tačiau ji yra ir vis aktualesnė tampa didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Teigiama, kad imigrantų padėtis Lietuvoje nėra lengva: prastos integracijos galimybės, sudėtingas dalyvavimas socialiniame ir politiniame šalies gyvenime. Nors imigruojančių į Lietuvą nėra daug, aiškios valstybės politikos nebuvimas imigrantų klausimu parodo esamą situaciją, kurią reikia keisti – nors ir nedaug, imigrantų Lietuvoje yra, ir jų kiekis auga. Europos migracijos tinklo duomenimis, 2013 m. į Lietuvą atvyko 3 tūkst. užsieniečių – iš jų apie 2300 ne ES šalių piliečių. Padidėjęs imigrantų skaičius 2013 m. dėl išaugusio darbo jėgos poreikio - buvo išduota daugiau leidimų dirbti nei ankstesniais metais. Didžiausias trečiųjų šalių piliečių skaičius iš Baltarusijos (486), Rusijos Federacijos (774) ir Ukrainos (413), po 53 imigrantus iš Pakistano ir Gruzijos. Teigiama, kad daugiausia migrantų atvyksta iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių, dėl juos tenkinančių veiksnių: užmokesčio dydžio, galimybės susišnekėti rusų kalba ir sąlyginai nedidelio atstumo nuo namų.

Visas straipsnis

KALBU, KEIČIUOSI, TOBULĖJU LIETUVOJE

Kiekvienas iš mūsų turime savo nuostatas, savo įsitikinimus ir galimybes į savo širdis, kasdieninį ar darbinį gyvenimą įsileisti kitokius nei esame patys. Galvoje visada kirba klausimas, ar asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės gali būti priskirti ‚kitokių“ kategorijai? Jie taip pat juokiasi, dainuoja, kalba (nesvarbu, kad kita kalba), jie taip pat džiaugiasi ar nusivilia gyvenimo teikiamomis galimybėmis, taip pat turi lūkesčių, įsitikinimų, papročių (nebūtinai sutampančių su mūsų) ir norų. Tad manau, reikėtų mesti į šalį bet kokias negatyvias mintis, susijusias su žmogaus kitoniškumu ir žiūrėti kaip į naują patirtį sau, kiekvienam susiduriančiam su kitos tautybės, kitos kultūros žmogumi. Tai atskleidė ir pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2013 m. programą įgyvendinamo projekto „Trečiųjų šalių piliečių savęs įtvirtinimas įvairiakultūrinėje Lietuvos visuomenėje“ (NR. D4-83/EIF/2013/7/07/IP/1/TBN/2014/1) patirtis.

Visas straipsnis