Projektu „Lygių galimybių akademija: Priimk. Drąsink. Keiskis“ siekiama įgalinti Lietuvos mokyklų bendruomenes (mokytojus, mokinius ir jų tėvus), darbdavių organizacijas bei plačiąją visuomenę spręsti daugialypes diskriminacijos dėl amžiaus, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos problemas, skatinti socialinį aktyvumą kuriant lygiateisiškus santykius darbo rinkoje.
Kodėl šis projektas?
Lygios galimybės yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių ir principų. Kiekvienas visuomenės narys, tame tarpe ir jaunimas, turi turėti vienodas galimybes (be diskriminacijos lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų, socialinės padėties, kilmės, kalbos atžvilgiu) siekti išsimokslinimo, karjeros, tobulintis, veikti visose politinės ir visuomeninės veiklos srityse. Diskriminacija yra žmogaus nuostatų tam tikros žmonių kategorijos atžvilgiu padarinys. Viena svarbesnių diskriminacijų, turinčių didelę reikšmę tolimesniam socialiniam ir ekonominiam žmogaus gyvenimui, yra diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje. Diskriminacija darbo rinkoje pripažinta problema ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Šiandien Lietuvoje per televiziją, radiją dažnai akcentuojama, kad keičiasi šiuolaikinės visuomenės vertybės, stereotipinis mąstymas, nepagarba ir netolerancija lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų, socialinės padėties ir kt. atžvilgiu. Tačiau tuo pačiu dažnai pastebimi ir užfiksuojami lygių galimybių (žmogaus teisių) pažeidimo veiksmai, kliuvinių sudarymas įsidarbinant, dirbant asmenims, kurie vienaip ar kitaip skiriasi nuo dominuojančios grupės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2010 m. ataskaitoje skelbiama, jog žymiai daugiau tyrimų pradėta dėl diskriminacinių skelbimų internetinėje žiniasklaidoje, kuriuose siūlomos darbo vietos tam tikro amžiaus ar tam tikros lyties asmenims. Pastebėtina, kad tokių diskriminuojančių skelbimų ženkliai padaugėjo 2008 – 2010 m., sumažėjus darbo pasiūlai, nes atsirado daugiau bedarbių, o tuo pačiu didesnės galimybės darbdaviams pasirinkti jų poreikius tenkinantį darbuotoją ir nustatyti galimiems pretendentams diskriminacinio pobūdžio reikalavimus.
Didėjantis skundų skaičius dėl pažeistų teisių užimtumo srityje yra ekonominės krizės pasekmė. Kita ekonominės krizės pasekmė – emigracija. Lietuvos statistikos departamento duomenimis iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų. Pagrindinė emigracijos tikslo šalis - Jungtinė Karalystė. 2011 m. kas antras Lietuvos gyventojas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 procento – į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – į Ispaniją, 3,3 proc. – į Jungtines Amerikos Valstijas, 2,4 proc. – į Švediją, 2 proc. – į Rusijos Federaciją.
2009 m. buvo apklausti 23 500 ES šalyse narėse gyvenantys imigrantai ir etninės mažumos. Paaiškėjo, kad dauguma jų patiria diskriminaciją: yra menkinami įsidarbinant ir savo darbovietėse, trukdoma siekti kokybiško išsilavinimo, patiria smurtą. „Nieko nepakeisime“, – į klausimą, kodėl niekur nesikreipia patyrę akivaizdžią diskriminaciją ar su ja susijusią prievartą, atsakė daugiausiai imigrantų (www.anglija.lt/straipsniai/naujienos/britanijoje/kviecia_atkreipti_demesi_i_emigrantu_diskriminacija.html). Su diskriminavimo darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime problemomis gali susidurti ir lietuviai.
Pagrindinis projekto tikslas – įgalinti Lietuvos mokyklų bendruomenes, darbdavius bei plačiąją visuomenę spręsti daugialypes diskriminacijos problemas, skatinti socialinį aktyvumą, kuriant lygiateisiškus santykius darbo rinkoje.
Projekto uždaviniai:
-
Formuoti visuomenės teigiamas nuostatas į jauno žmogaus teises, skatinti įvairovę darbe, pagarbą ir toleranciją „kitokiems“, patiriantiems ir turintiems riziką patirti diskriminaciją.
-
Įtvirtinti darbdavių integruotą požiūrį į jauną darbuotoją, įgalinti bendradarbiavimui veikti kartu.
-
Skatinti mokytojus, mokinius ir tėvus priimti savo ir kitų lygiateisiškumą, plėtoti asmeninių vertybių sistemą.
Projekto naudos gavėjai - Kelmės Jono Greičiūno gimnazija, Druskininkų „Ryto“, Klaipėdos „Vėtrungės“, Ignalinos rajono, Mažeikių Merkelio Račkausko, Tauragės rajono Skaudvilės ir Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos bei Panevėžio r. Naujamiesčio, Šalčininkų r. Baltosios Vokės „Šilo“ ir Šakių rajono Kriukų vidurinės mokyklos bendruomenės (mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai). Švietėjiškuose seminaruose dalyvaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovaujami darbdaviai.
Projektas įgyvendinamas kartu su tarptautiniu partneriu „The West Midlands Creative Alliance Limited“ (Jungtinė Karalystė).
Projekto metu bus organizuojami informaciniai bei prevencinio pobūdžio renginiai visose 10 apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus). Plačiai visuomenei bus pristatytas penkiolikos TV laidų ciklas. Sukurti ir nufilmuoti „tikri“ atvejai remsis asmeninėmis ir kitų žmonių patirties istorijomis Lietuvoje ir užsienyje, laikraščių ir žurnalų straipsniais, TV programomis. Tai konkrečios situacijos, kurias realiai išgyveno asmenys/veikėjai ir kuriame atsispindi faktai, nuomonės, nuostatos, požiūriai.
